Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): simptomai, tipai ir prevencija

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Nustatyta, kad net 85 proc. moterų ir 91 proc. vyrų bent kartą gyvenime susiduria su šiuo virusu. Nors dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, kai kurie viruso tipai gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos ir kitus vėžinius susirgimus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra ŽPV, kokie yra jo tipai, simptomai, kaip nuo jo apsisaugoti ir kokios prevencinės programos veikia Lietuvoje.

Kas yra ŽPV?

ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – tai DNR virusas, kuris infekuoja odos ir gleivinių ląsteles. Šiuo metu mokslininkai yra identifikavę apie 220 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių maždaug 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Virusas yra itin paplitęs – manoma, kad beveik kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus bent kartą gyvenime su juo susiduria.

ŽPV infekcija dažniausiai praeina be jokių simptomų – iki 90 proc. atvejų organizmas pats įveikia virusą per 1–2 metus. Tačiau kai kuriais atvejais virusas išlieka organizme ilgiau ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

ŽPV tipai: mažos ir didelės rizikos

ŽPV tipai skirstomi į dvi pagrindines grupes pagal onkogeninę riziką:

• Mažos rizikos ŽPV tipai. Mažos rizikos ŽPV tipai (dažniausiai 6 ir 11) nesukelia vėžio, tačiau gali sukelti lytinių organų karpas (kondilomas). Šios karpos yra gerybiniai dariniai, kurie gali atsirasti ant vulvos, makšties, gimdos kaklelio, varpos, kapšelio ar aplink išangę. Nors lytinių organų karpos nėra pavojingos gyvybei, jos gali sukelti diskomfortą ir psichologinį stresą.
• Didelės rizikos (onkogeniniai) ŽPV tipai. Didelės rizikos ŽPV tipai, ypač ŽPV 16 ir ŽPV 18, yra atsakingi už didžiąją dalį su ŽPV susijusių vėžio atvejų. Konkretūs aukštos rizikos tipai apima: 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66 ir 68. Vien ŽPV 16 ir 18 tipai sukelia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje.

Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti:

• Motermis: ikivėžines ligas ir vėžį, makšties, vulvos bei išangės vėžį
• Vyrams: ikivėžines ligas ir vėžį, makšties, vulvos bei išangės vėžį
• Abiems lytims: burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies, seilių liaukų bei tonzilių vėžį

Kaip plinta ŽPV?

Žmogaus papilomos virusas plinta keliais būdais:

• Lytiniai santykiai – vaginaliniai, oraliniai ir analiniai lytiniai santykiai yra pagrindinis ŽPV perdavimo kelias
• Tiesioginis odos kontaktas – virusas gali perduodamas per tiesioginį odos ar gleivinių sąlytį su infekuoto asmens lytiniais organais
• Gimdymo metu – nėščia moteris gali perduoti ŽPV infekciją naujagimiui gimdymo metu

Svarbu žinoti, kad prezervatyvai nesuteikia pilnos apsaugos nuo ŽPV. Prezervatyvo sukuriama apsauga siekia tik 50–60 proc., nes jis nepadengia visos tarpvietės odos – vulva, analinė ir perianalinė sritys, varpos pagrindas bei kapšelis lieka atviri kontaktui.

Rizikos veiksniai

Tikimybę užsikrėsti ŽPV ir patirti sunkesnių pasekmių didina šie veiksniai:

• Didelis seksualinių partnerių skaičius
• Lytinių santykių pradžia jauname amžiuje
• Susilpnėjusi imuninė sistema
• Rūkymas (tabako vartojimas silpnina vietinį gleivinės imunitetą)
• Kitos lytiškai plintančios infekcijos

ŽPV simptomai

Didžioji dalis ŽPV infekcijų praeina be jokių simptomų – todėl daugelis žmonių net nežino, kad yra infekuoti. Kai simptomai pasireiškia, jie priklauso nuo ŽPV tipo:

Mažos rizikos ŽPV simptomai

• Lytinių organų karpos (maži, minkšti, odos spalvos dariniai)
• Karpos gali būti pavienės arba susigrupavusios, primenančios žiedinio kopūsto žiedyną
• Galimas niežėjimas, diskomfortas ar kraujavimas

Didelės rizikos ŽPV simptomai

Didelės rizikos ŽPV tipai dažniausiai nesukelia matomų simptomų tol, kol neišsivysto ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai. Todėl reguliarus profilaktinis tikrinimasis yra ypač svarbus. Galimi vėlyvieji požymiai:

• Neįprastas kraujavimas iš makšties (po lytinių santykių, tarp mėnesinių)
• Neįprastos makšties išskyros
• Skausmas dubens srityje
• Rijimo sunkumai ar nuolatinis gerklės skausmas (burnos/ryklės ŽPV atveju)

ŽPV diagnostika

Žmogaus papilomos virusas diagnozuojamas keliais būdais:

• PAP testas (citologinis tepinėlis) – iš gimdos kaklelio paimamos ląstelės ir tiriamos dėl ikivėžinių pakitimų
• ŽPV DNR testas – nustato konkrečius aukštos rizikos ŽPV tipus (16, 18 ir kitus)
• Vizualinė apžiūra – lytinių organų karpos paprastai diagnozuojamos vizualiai gydytojo apžiūros metu
• Biopsija – įtartino audinio paėmimas ir histologinis tyrimas

Vyrams šiuo metu nėra standartizuoto ŽPV atrankinės patikros testo – virusas dažniausiai nustatomas pagal matomas karpas arba atlikus biopsiją.

ŽPV gydymas

Svarbu žinoti, kad paties ŽPV viruso išgydyti neįmanoma – specifinio antivirusinio vaisto nuo ŽPV nėra. Tačiau organizmo imuninė sistema daugeliu atvejų pati susidoroja su virusu. Gydymas skirtas viruso sukeltų pasekmių šalinimui:

• Lytinių organų karpų gydymas: receptiniai vaistai (tepami preparatai), kriodestrukcija (šaldymas skystu azotu), lazerinė terapija arba chirurginis pašalinimas
• Ikivėžinių pakitimų gydymas: chirurginės procedūros, kuriomis pašalinami pažeisti gimdos kaklelio audiniai (konizacija, LEEP procedūra)
• Vėžio gydymas: chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija – priklausomai nuo vėžio stadijos ir lokalizacijos

Imuninės sistemos stiprinimas gali padėti organizmui efektyviau kovoti su ŽPV infekcija. Imuninės sistemos palaikymo produktai – tokie kaip vitaminas D, cinkas, selenas ir probiotikai – gali prisidėti prie organizmo atsparumo.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje

Lietuvoje veikia valstybinė gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios tikslas – nustatyti ne patį vėžį, o priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos pašalinti ankstyvoje stadijoje. Gerai organizuota programa gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio net 75-90 proc.

Programos tvarka pagal amžių:

• 25–34 metų moterys: kas 3 metus atliekamas PAP tyrimas (citologinis tepinėlis)
• 35–60 metų moterys: atliekamas aukštos rizikos ŽPV testas; nustačius ŽPV – papildomai PAP tyrimas

Šiuo metu Lietuvoje nėra kitų prevencinių programų, kurios leistų nemokamai tikrintis dėl kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų (burnos, ryklės, išangės ir kt.).

Vakcinacija nuo ŽPV

Vakcinacija yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo ŽPV infekcijos ir jos sukeliamų ligų. ŽPV vakcina yra saugi ir efektyvi.

Kam rekomenduojama vakcinacija?

• Optimalus amžius: 9–13 metų mergaitės ir berniukai (kol dar nebuvo sąlyčio su virusu)
• Jaunos moterys: iki 26 metų amžiaus
• Vyresnės moterys: moksliniai tyrimai rodo vakcinos efektyvumą moterims iki 45 metų, individualiais atvejais – ir vyresnėms

Nemokamas skiepijimas Lietuvoje

Nuo 2023 metų vasario 1 d. Lietuvoje nemokamai skiepijami 11 metų berniukai ir mergaitės devynvalente vakcina. Ši vakcina apsaugo nuo:

• 7 onkogeninių ŽPV tipų (16, 18, 31, 33, 45, 52, 58), sukeliančių apie 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų
• 2 mažos rizikos ŽPV tipų (6 ir 11), kurie sukelia lytinių organų karpas

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV?

Nors visiškai išvengti ŽPV rizikos sudėtinga, šios priemonės gali reikšmingai sumažinti užsikrėtimo tikimybę:

1. Vakcinacija – veiksmingiausias prevencijos būdas
2. Barjerinė kontracepcija – prezervatyvai sumažina riziką apie 50–60 proc.
3. Reguliarus profilaktinis tikrinimasis – dalyvavimas gimdos kaklelio patikros programoje
4. Tabako atsisakymas – rūkymas silpnina vietinį gleivinės imunitetą
5. Lytiškai plintančių infekcijų gydymas – kitos negydytos infekcijos didina ŽPV riziką
6. Imuninės sistemos stiprinimas – sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba ir maisto papildai imunitetui

DUK: Dažnai užduodami klausimai apie ŽPV