Žmogaus papilomos viruso infekcija yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiai dienai išskiriama apie 220 skirtingų ŽPV virusų tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių, vadinami aukštos rizikos ŽPV tipai, tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį.
Kaip plinta ŽPV?
Manoma, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Užsikrėsti ŽPV gali tiek vyrai, tiek moterys. Nustatyta, kad šį virusą bent kartą gyvenime turėjo apie 85 proc. moterų ir 91 proc. vyrų. Dažniausiai infekcija perduodama lytiniu keliu – vaginaliniai, oraliniai, analiniai lytiniai santykiai. Taip pat, tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu, ŽPV infekcija galima infekuotis liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų. Gimdymo metu moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui.
Ką gali sukelti ŽPV?
Dažniausiai užsikrėtus ŽPV iki 90 proc. atvejų šis virusas iš organizmio gali pasišalinti savaime ir nesukelti jokių simptomų. Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti ikivėžines ligas, o vėliau ir vėžį. Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.
Ar įmanoma išvengti užsikrėtimo ŽPV?
Norint išvengti ŽPV rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas, barjerinės kontracepcijos naudojimas lytinių santykių metu, tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas, lytiškai plintančių infekcijų gydymas. Tačiau svarbu paminėti, kad barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl vulva, analinė, perianalinė sritys, varpos pagrindas, kapšelis lieka atviri kontaktui
Ar reikia tikrintis ar turiu ŽPV? Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kas tai?
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė program tai yra nuolatinė moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, tai yra priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos pašalinti. Gerai organizuota gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa gali sumažinti mirtingumą ir sergamumą iki 75-90 proc., jeigu programoje dalyvaus > 70 proc. numatyto amžiaus moterų. Lietuvoje nuo 25 iki 35 metų moterims kas 3 metus atliekamas PAP tyrimas , nuo 35 iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV, nustačius AR ŽPV – PAP tyrimas. Šiai dienai nėra jokių kitų prevencinių programų moterims ar vyrams, kurios leistų nemokamai tikrintis dėl kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų.
Vakcinacija nuo ŽPV, kas gali pasiskiepyti?
Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV, iki lytinių santykių pradžios. Tikslingiausia amžiaus grupė skirti vakcinacijai 9–13 metų tiek mergaitės, tiek berniukai ir jaunesnio amžiaus moteris (iki 26 metų). Moksliniai tyrimai rodo vakcinos efektyvumą moterims iki 45 metų, individualinias atvejais ir dar vyresnėms. Nuo 2023 metų vasario 1 d. nuo ŽPV infekcijos Lietuvoje nemokamai skiepijami vienuolikos metų berniukai ir mergaitės devynvalente vakcina. Devynvalentė vakcina apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir dviejų žemos rizikos ŽPV virusų, kurie sukelia lytinių organų karpas.
-
Krepšelis