Įdomūs faktai apie gimdos miomas

Gimdos miomos (fibromos arba leiomiomos) – tai gerybiniai (ne vėžiniai) raumeninio audinio navikai, augantys gimdoje arba jos paviršiuje. Jie susiformuoja iš gimdos raumenų ląstelių, kurios pradeda daugintis nekontroliuojamai, formuodamos mazgelius.

Apie 70–80 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu gali turėti miomų, nors ne visos jos sukelia simptomus. Miomos yra jautrios estrogenui ir progesteronui, todėl dažniausiai auga vaisingo amžiaus moterims ir linkusios sumažėti ar išnykti po menopauzės.

Miomos gali augti gimdos viduje (submukozinės), raumeniniame sluoksnyje (intramuralinės) arba ant gimdos paviršiaus (subserozinės) – nuo to priklauso simptomai. Kai kurios miomos auga ant plonos „kojelės“ – tokios vadinamos pedikuliuotos miomos. Jos gali pasisukti ir sukelti staigų skausmą.

Nors dauguma miomų netrukdo vaisingumui, kai kurios, ypač esančios gimdos ertmėje, gali sukelti nevaisingumą ar persileidimus.

Simptomai

Dauguma miomų nesukelia simptomų, tačiau kai jos pasireiškia, dažniausi yra:

• Gausesnės, ilgesnės ar skausmingesnės mėnesinės

Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti mažinti uždegiminį procesą ir švelninti su miomomis susijusį mėnesinių skausmą.

• Tarpmenstruacinis kraujavimas
• Spaudimas dubens srityje
• Dažnas šlapinimasis (kai mioma spaudžia šlapimo pūslę)
• Vidurių užkietėjimas
• Skausmas lytinių santykių metu

Magnis gali padėti atpalaiduoti raumenis ir mažinti mėnesinių spazmus — ypač aktualu moterims, kurių miomos sukelia padidėjusį gimdos jautrumą.

• Nevaisingumas ar pasikartojantys persileidimai

Priežastys ir rizikos veiksniai:

Tiksli priežastis nežinoma, bet svarbūs veiksniai:

• Hormonai: Estrogenas ir progesteronas skatina miomų augimą.
• Paveldimumas: Jei šeimoje buvo miomų, rizika didesnė.
• Amžius: Dažniausiai pasireiškia nuo 30 iki 50 metų.
• Antsvoris
• Nėštumo nebuvimas
• Ankstyva menstruacijų pradžia

Diagnozė:

• Ginekologinė apžiūra
• Ultragarsas (echoskopija) – pagrindinis tyrimas
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detalesnis tyrimas sudėtingesniais atvejais

Gydymas

Priklauso nuo simptomų, miomos dydžio, vietos, moters amžiaus ir planų turėti vaikų.

1. Stebėjimas:

Jei mioma nesukelia simptomų – dažnai užtenka reguliarios stebėsenos.

2. Vaistinis gydymas:

• Hormoniniai vaistai: Gali mažinti miomų dydį ir simptomus.
  • Progestinai
  • GnRH agonistai (laikinai sukelia „dirbtinę menopauzę“)
  • Hormoniniai kontraceptikai
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Skausmo ir kraujavimo kontrolei.

3. Chirurginis gydymas:

• Miomektomija: Miomos pašalinimas, paliekant gimdą – tinka moterims, norinčioms turėti vaikų.
• Histerektomija: Gimdos pašalinimas – galutinis sprendimas, kai kitos priemonės neveiksmingos.
• Histeroskopinė miomektomija: Naudojama submukozinėms miomoms.

4. Minimaliai invazinės procedūros:

• Gimdos arterijos embolizacija. Užblokuojamos kraujagyslės, maitinančios miomą.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir natūrali pagalba

Nors miomos negali būti išgydomos vien gyvenimo būdo pokyčiais, tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos ir papildų sprendimai gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą, mažinti uždegimą ir švelninti simptomus.

Mityba

Kadangi miomos yra jautrios estrogenui, svarbu vengti produktų, kurie gali didinti estrogenų kiekį organizme. Rekomenduojama:

• Rinktis daug skaidulų turinčius produktus — jie padeda organizmui pašalinti perteklinį estrogeną per virškinimo sistemą. Lapinės daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai yra geriausias pasirinkimas.
• Mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį — tyrimai sieja didelį jos vartojimą su didesne miomų rizika.
• Įtraukti žuvį į racioną — omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebiosiose žuvyse, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti mažinti su miomomis susijusį skausmą bei kraujavimą.

Svoris

Antsvoris yra vienas iš žinomų miomų rizikos veiksnių, nes riebalinis audinys gamina estrogeną. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali teigiamai paveikti hormonų balansą ir simptomų intensyvumą.

Stresas ir miegas

Lėtinis stresas didina kortizolį, kuris netiesiogiai veikia estrogenų ir progesterono pusiausvyrą. Reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas ir streso valdymo praktikos — joga, meditacija, kvėpavimo pratimai — yra paprasčiausios, bet efektyviausios priemonės hormonų balansui palaikyti.

Reguliari stebėsena

Jei miomos diagnozuotos, reguliari ginekologinė stebėsena yra svarbiausia. Daugumai moterų miomos nesukelia rimtų problemų ir nereikalauja gydymo — tačiau žinoti apie jų dydį ir dinamiką būtina, kad prireikus būtų galima laiku imtis veiksmų.

*Maisto papildai nėra vaistai ir nekeičia gydytojo konsultacijos ar paskirto gydymo.