Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau šiandien turime didžiausią ginklą prieš ją: ankstyvą diagnostiką ir žinojimą.
Daugelis atvejų nustatomi dar tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų. Todėl svarbu – ne laukti, o veikti.
Ankstyva krūties vėžio diagnostika – kodėl ji tokia svarbi?
Ankstyvos stadijos krūties vėžys:
- gydomas sėkmingiau,
- rečiau sukelia komplikacijas,
- dažnai leidžia išsaugoti krūtį ir geresnę gyvenimo kokybę.
Patikros (prevencinės programos) padeda aptikti pokyčius dar prieš pasireiškiant simptomams – tai tiesiogine prasme gelbsti gyvybes.
Svarbiausi krūties vėžio rizikos veiksniai
1. Amžius
- Rizika didėja su amžiumi, didžiausia – nuo 45 metų.
- Dauguma atvejų diagnozuojama po menopauzės, tačiau vis dažniau pasitaiko ir jaunesnėms moterims (35–45 m.).
2. Paveldimumas ir genetika
- 5–10 % visų krūties vėžių yra paveldimi.
- Svarbiausios mutacijos: BRCA1, BRCA2, TP53, CHEK2, PALB2.
- Jei šeimoje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, verta pasikonsultuoti dėl genetinio ištyrimo.
3. Hormoniniai ir reprodukciniai veiksniai
- Ankstyva pirmųjų mėnesinių pradžia (< 12 m.)
- Vėlyva menopauzė (> 55 m.)
- Nėštumo nebuvimas arba pirmasis gimdymas po 30 metų
- Ilgalaikė hormonų pakeičiamoji terapija po menopauzės:
→ kombinuota estrogeno-progestogeno terapija padidina krūties vėžio riziką (apie 4–6 papildomi atvejai 10 000 moterų) esant vartojimui ilgiau nei 5 metus.
- Ilgalaikis kontraceptikų vartojimas gali šiek tiek padidinti riziką, tačiau poveikis grįžtamas nustojus vartoti.
Gyvenimo būdo veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką
- Nutukimas po menopauzės – riebalinis audinys gamina estrogenus, todėl didina riziką.
- Fizinis pasyvumas – mažiau nei 150 min. fizinio aktyvumo per savaitę.
- Alkoholis – net ir mažos dozės didina riziką (saugios dozės nėra).
- Rūkymas – ilgalaikis tabako vartojimas susijęs su padidėjusia rizika.
- Mityba – daug riebalų, mažai skaidulų, perdirbtas maistas, mažas daržovių kiekis taip pat turi neigiamą poveikį.
Ankstesnės krūties ligos
- Gerybiniai proliferaciniai pakitimai (pvz. atipinė hiperplazija) gali didinti riziką.
- Jei jau sirgta krūties vėžiu – rizika susirgti kitoje krūtyje taip pat padidėja.
Kas apsaugo nuo krūties vėžio?
- Žindymas – ypač jei bendra žindymo trukmė viršija 12 mėnesių.
- Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 min. per savaitę.
- Sveika mityba – daugiau daržovių, mažiau gyvulinių riebalų.
- Alkoholio ribojimas arba visiškas vengimas.
- Reguliarios patikros ir savityra.
Krūties vėžio prevencijos programa Lietuvoje
Tikslinė grupė: moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai).
Tyrimas: kas 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
Norint dalyvauti programoje:
- Reikia šeimos gydytojo siuntimo.
- Užsiregistruoti į mamografijos tyrimą toje įstaigoje, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa.
- Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas.
Svarbu: iki 45 metų, prieš įsitraukiant į prevencinę programą, moterims rekomenduojama periodiškai atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, ypač jei krūtys tankios arba yra kitų rizikos veiksnių.
Krūties vėžio prevencija: ką gali padaryti šiandien?
- Pasitikrink, kada paskutinį kartą darei mamogramą ar echoskopiją.
- Pakviesk mamą, sesę, draugę pasitikrinti kartu.
- Skirk laiko savo fizinei veiklai ir poilsiui.
- Rinkis sveikesnį maistą ir veng savo riziką didinančių įpročių.
Pasidalink šiuo įrašu su moterimis, kurios tau svarbios.
Kuo daugiau žinome – tuo daugiau galime apsisaugoti.